Kai priėmimas nebežeidžia: tarp atsiribojimo ir prisitaikymo
Aš galiu nepritarti, bet vis tiek likti
Prieš kurį laiką draugė atvirai manęs paklausė: „Kažkas man čia nesueina.. kaip tu gali su ja toliau bendrauti? Ir dar dalintis FB? Tu juk pati sakei, kad tau nepatinka, kaip ji pasielgė“.
Aš nesugebėsiu
- SUBALANSUOTA MOTERIMS, TAČIAU TINKA IR VYRAMS
„Aš nesugebėsiu gyventi viena (-s).“ Tai frazė, kurią išgirstu iš žmonių, stovinčių gyvenimo kryžkelėje. Dažnai ji ištariama ne iš racionalios logikos. Ir tai nėra tik mintis, tai biochemija, kurią jaučiame kaip spaudimą krūtinėje, nerimą skrandyje ar tuštumą viduje.
Iš mamos sūnaus – į partnerį: anytos vaidmuo
Paleidimo pamokos: apie anytą, marčią ir sūnaus brandą
Ji manęs nemėgsta. Kiekviena smulkmena – kritika. Viskas, ką darau, atrodo neteisinga.“ – tai pasakoja jauna moteris, o jos balsas mainosi tarp pykčio ir liūdesio. Tuo metu anyta sėdi virtuvėje ir tyliai jaučia: „Mano sūnus nuo manęs tolsta. Ją pasirinko vietoj manęs. Aš nebesvarbi.“ O tarp jų – sūnus, kuris blaškosi: „Kaip pasirinkti, kad neišduočiau nei vienos?“
Kai laisvė tampa spąstais
Ar
pažįsti jausmą, kai norisi visko iš karto – projektų, santykių,
galimybių, patirčių? Atrodo, kad kuo daugiau turėsi, tuo laisvesnis
jausiesi. Bet vietoj ramybės ateina įtampa, paviršutiniškumas ir
nusivylimas.
Pažintis su šešėliu: atstumti ar priimti
Istorijos pradžia
Kai aš pirmą kartą įsileidau mintį apie savo pačios susikurtas pasąmonines apsaugas, virtusias spygliuota tvora sužeidžiančia kiekvieną prisiartinusį, ir šarvus, išlaikančius patikimą ribą tarp manęs ir pasaulio, mano esatis tikrąja ta žodžio prasme patyrė šoką!
Gyvenimas yra žaidimas!
Dar prieš dešimtmetį man ši
frazė būtų skambėjusi kaip didžiausias absurdas. Aš gyvenau
įsitikinusi, kad pasaulis – tai arena, kurioje privalai kovoti už
vietą, už savo teisę, už savo balsą. Natūralu, kad kiekvieną dieną
jaučiau kovą – su kitais, su savimi, su aplinkybėmis. Atrodė, kad
tik taip galiu išgyventi.
