Pereiti prie pagrindinio turinio
Aušra Dubosienė
  • PRADŽIA
  • PASLAUGOS
  • APIE MANE
  • KONTAKTAI
  • ATSILIEPIMAI
  • METODAI
  • ĮKVĖPIMAS

Gyvenimas yra žaidimas!

2025 m. rugp. 1 d. 12:48, Komentarų nėra

Dar prieš dešimtmetį man ši frazė būtų skambėjusi kaip didžiausias absurdas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad pasaulis – tai arena, kurioje privalai kovoti už vietą, už savo teisę, už savo balsą. Natūralu, kad kiekvieną dieną jaučiau kovą – su kitais, su savimi, su aplinkybėmis. Atrodė, kad tik taip galiu išgyventi.



Bet toks gyvenimo modelis turėjo savo kainą: nuolatinę įtampą, vidinį nerimą, užspaustą kūrybiškumą. Kovodama praradau ryšį su lengvumu, su žaismingumu, su paprastu buvimu.


Kodėl gyvenimas atrodo kaip kova?

Mokslas aiškina, kad kovos jausmas kyla ne tiek iš pačios realybės, kiek iš mūsų biologijos, psichologijos ir aplinkos.

1. Biologinis lygmuo.

  • Evoliucijos eigoje smegenys išmoko pirmiau pastebėti grėsmes nei galimybes – tai vadinama neigiamumo šališkumu (negativity bias).
  • Streso sistema („kovok arba bėk“) suaktyvina kortizolį ir adrenaliną, net jei realaus pavojaus nėra – kūnas jaučiasi pasiruošęs kovai.

2. Psichologinis lygmuo.

  • Vaikystėje įdiegtos nuostatos („gyvenimas sunkus“, „reikia išsikovoti vietą“) tampa vidiniais filtrais.
  • Traumos sukuria hipervigilanciją – nuolatinį grėsmės stebėjimą, net kai jos nėra.
  • Kognityviniai iškraipymai formuoja įsitikinimą: „jei nekovosiu – pralaimėsiu“.

3. Socialinis lygmuo.

  • Kalboje gausu kovos metaforų: „kovojame su liga“, „kovojame dėl teisių“.
  • Ekonominė konkurencija skatina varžytis.
  • Socialiniai tinklai nuolat primena, kad kiti pasiekė „daugiau“, ir užkuria vidinį lyginimąsi.

4. Neurologinis lygmuo.

  • Migdolas smegenyse sureaguoja į pavojų greičiau nei racionali prefrontalinė žievė. Tai reiškia, kad pirmoji reakcija dažnai būna „grėsmė – reikia gintis“.
  • Nuolatiniame strese migdolas tampa hiperaktyvus, todėl net neutralios situacijos atrodo kaip mūšiai.

 Vadinasi, gyvenimas atrodo kova ne todėl, kad jis iš esmės toks yra, o todėl, kad mūsų biologija ir aplinka dažnai mus nuteikia gynybai. Kai tai suprantame, atsiveria galimybė rinktis kitą perspektyvą – tyrinėjimo ir žaismės.


Kelionė link kito požiūrio

Šiandien „gyvenimas – žaidimas“ man jaučiasi kaip kvietimas tyrinėti, ne kovoti.

Gyvenimą matau kaip kelionę per lygius – vieną dieną kylu aukštyn, kitą – leidžiuosi žemyn, kartais pasuku į šoną ar apsisuku ratu. Tačiau nebevertinu to kaip nesėkmės. Tai žaidimo dalis, kurioje visada yra ką pamatyti, ko pasimokyti, kuo pasidžiaugti.

Kiekvienas naujas lygis atneša naują iššūkį. Bet kartu jis dovanoja ir naują atradimą – apie mane pačią, apie santykius, apie gyvenimą. Kaip žaidime, iššūkius dažnai lydi ir „slaptos dovanos“ – papildomi taškai, netikėti sąjungininkai ar gebėjimai, kurių savyje net neįtarėme.

Pamenu vieną akimirką – stoviu eilėje parduotuvėje. Anksčiau būčiau susierzinusi: laikas švaistomas, žmonės lėti. Bet tąkart nusprendžiau žiūrėti į situaciją kaip į žaidimą. Pradėjau stebėti žmones – jų emocijas, kūno kalbą, reakcijas. Ir atradau net kelias naujas idėjas savo darbui. Ta pati situacija, bet visai kitokia patirtis.

Kūnas: kovos ir žaismės kalba. Kovos būsenoje pečiai įsitempę, žandikauliai gniaužti, kvėpavimas trumpas. Žaismės būsenoje kvėpavimas gilėja, kūnas laisviau juda, akys švelnėja. Mūsų kūnas tampa pirmasis rodiklis, ar žiūrime į gyvenimą kaip į mūšį, ar kaip į nuotykį.

Kodėl žaismingumas gydo? Mokslinis žvilgsnis

Psichologijoje žaismė laikoma ne vaikišku, o adaptaciniu resursu. Ji padeda žmogui išbūti nežinomybėje, lavinti kūrybiškumą ir kurti sprendimus.

  • Vaikystėje žaidimas yra natūralus mokymosi būdas – per jį smegenys kuria naujas jungtis. Suaugę mes galime sąmoningai sugrąžinti šį gebėjimą, rinkdamiesi žiūrėti į gyvenimą ne tik per rezultatą, bet ir per procesą.

  • Pozityviosios psichologijos tyrimai (Fredrickson, 2001) rodo, kad žaismingumas plečia mūsų mąstymo horizontus ir stiprina vidinius resursus (broaden-and-build efektas).

  • Neuromokslas įrodo, kad žaismingumas aktyvuoja kūrybiškumo tinklus (default mode network), o tai skatina lankstumą ir naujų idėjų paiešką.

  • Fiziologija aiškiai rodo skirtumą: „gyvenimas kaip kova“ aktyvuoja stresą, „gyvenimas kaip žaidimas“ – ramybės, gijimo sistemas.


Pagaliau paleidusi kovą emocinėse žaizdose atradau išmintį ir jos man tapo nebe našta, o pamoka.
Dabar į gyvenimą atėjo lengvumas! Ir ne todėl, kad dingo sunkumai, o todėl, kad jie man nebėra mūšiai. O kūrybiškumas tapo kasdienybės dalimi – sprendimuose, santykiuose ir net buityje.

Refleksiniai klausimai:

  • Kaip Tu dabar matai savo gyvenimą – kaip kovą ar kaip žaidimą?
  • Kurioje srityje jautiesi labiausiai kovojantis?
  • Ką galėtum padaryti šiandien, kad daugiau įsileistum žaismės ir lengvumo?

Mano palinkėjimas Tau

Gyvenimas vis tiek pateiks išbandymų. Bet mes galime rinktis, kaip į juos žiūrime. Kovotojo akimis jie tampa priešais. Žaidėjo akimis – nuotykiais.

Galbūt šiandien gali leisti sau bent vieną mažą žingsnį – pamatyti situaciją ne kaip mūšį, o kaip naują lygį Tavo žaidime.

Ir jeigu nori giliau atrasti, kaip paleisti kovą, įsileisti žaismę, sustiprinti kūrybiškumą ir atrasti ryšį su savimi – kviečiu Tave į bendrą kelionę per individualias sesijas ar grupinius užsiėmimus.



Parašyk man


Komentarų nėra

Atsakykite







Užsakyti naujienlaiški

Naujienlaiškyje pateikiu aktualią informaciją, bei pateikiu savarankiškam darbui tinkamas metodikas.

Užsakyti naujienlaiškį


Krepšelis

Krepšelis tuščias.

  • PRADŽIA
  • PASLAUGOS
  • APIE MANE
  • KONTAKTAI
  • ATSILIEPIMAI
  • METODAI
  • ĮKVĖPIMAS
Sukurta su „Mozello“ - lengviausia svetainių kūrimo priemone.