Naudojami metodai

Kiekvienas žmogus ateina su unikaliu klausimu, todėl vieno atsakymo nėra. Dirbdama jungiu įvairias metodikas – nuo moksliškai pagrįstų terapijų iki kūrybinių ir patirtinių praktikų. Tai leidžia kurti asmeniškai Tau tinkamą kelią – saugų, prasmingą ir vedantį į tikrus pokyčius.

Kiekvienas iš metodų – tarsi skirtingas langas, pro kurį gali pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Kartais pakanka pažįstamo kelio, o kartais būtent netikėtas langas parodo naują horizontą. Kiekvienas iš šių metodų jau yra puikūs, o naudojami deriniuose švelniai ir kryptingai veda į Tavo trokštamą gyvenimą.


Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Kas tai yra?
KET – viena labiausiai moksliškai ištirtų ir taikomų psichoterapijos krypčių. Ji padeda suprasti, kaip mūsų mintys, emocijos ir elgesys susiję tarpusavyje. Kartais mus vargina ne pati situacija, o tai, kaip ją interpretuojame. KET moko atpažinti šiuos mąstymo modelius ir pakeisti juos labiau padedančiais.

Kaip vyksta procesas?
Sesijoje nagrinėjamos konkrečios gyvenimo situacijos. Atpažįstame mintis, kurios kelia nerimą ar įtampą, mokomės jas analizuoti ir kurti naujus įgūdžius. Kartais skiriamos paprastos užduotys tarp susitikimų – pavyzdžiui, užrašyti kilusias mintis ar pastebėti savo reakcijas.

Kaip pasiruošti?
Nereikia specialaus pasirengimo. Svarbiausia – atvirumas tyrinėti savo mintis ir pasiruošimas taikyti naujus įgūdžius kasdienybėje.

Ko tikėtis po sesijos?
Dažniausiai žmonės patiria palengvėjimą jau po kelių susitikimų. Laikui bėgant, atsiranda daugiau ramybės, aiškumo, gebėjimo valdyti nerimą ir pakeisti ilgai įsisenėjusius įpročius.

Mitai ir tiesa:

❌ Mitas:  „Tai tik teorija, kuri nepadeda realiame gyvenime.“
                   „KET yra ilga ir sunki terapija.“
                   „Tai tinka tik labai rimtiems sutrikimams.“
✅ Tiesa: – KET labai praktiška – duoda aiškius įrankius kasdienybėje.
                  – Rezultatų galima pastebėti jau po kelių mėnesių.
                   KET veiksminga tiek sunkių sutrikimų, tiek kasdienių iššūkių atveju.

Koučingas

Kas tai ir kam skirta?
Koučingas – tai bendradarbiavimo procesas, padedantis atrasti kryptį, tikslus ir priimti sprendimus. Tai nėra patarimų dalijimas. Koučingas skatina sustoti, išgirsti save ir pamatyti, ko iš tiesų nori, o ne kas diktuojama aplinkos ar baimių.

Kaip vyksta procesas?
Sesijoje per klausimus ir refleksiją padedu Tau atrasti atsakymus. Aiškinamės, kas Tave stabdo, kokios vertybės Tau svarbiausios, kokie žingsniai yra realūs ir prasmingi. Tai struktūruotas pokalbis, bet jo centre visada esi Tu – su savo patirtimi ir pasirinkimais.

Kaip pasiruošti?
Tereikia turėti temą ar klausimą. Nebūtina tiksliai žinoti, ko nori – kartais pati sesija padeda pamatyti, kas iš tiesų svarbu.

Ko tikėtis po sesijos?
Aiškumo, krypties ir sustiprinto pasitikėjimo savimi. Dažniausiai žmonės išeina su konkrečiais žingsniais, kuriuos gali įgyvendinti iškart.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas:  „Koučeris pasakys, ką man daryti.“
                   „Koučingas skirtas tik verslininkams ar karjeros klausimams.“
                   „Tai tik motyvaciniai pokalbiai, be realios vertės.“

✅ Tiesa: – Sprendimus atrandi Tu pats, koučeris tik palydi klausimais.
                 – Koučingas skirtas bet kuriam žmogui, kuris nori pokyčio ar aiškumo.
                 – Koučingas padeda ne tik pamatyti bet ir kurti labai praktišką planą.

Hipnoterapija

Kas tai ir kam skirta?
Hipnoterapija – tai psichoterapijos metodas, kai žmogus įvedamas į natūralią transo būseną, kurioje lengviau pasiekti pasąmonę. Šioje būsenoje protas tampa labiau sutelktas, atsipalaidavęs ir atviresnis pokyčiui. Ji padeda dirbti su pasąmone – ta mūsų dalimi, kurioje slypi senos patirtys, įpročiai, įsitikinimai.

Kada naudinga?
Kai kamuoja nerimas, baimės, žalingi įpročiai, traumų pasekmės ar pasitikėjimo stoka.

Kaip vyksta procesas?
Sesijos metu įvedu Tave į atsipalaidavimo ir gilesnio susitelkimo būseną. Naudoju sugestijas, metaforas ir vaizdinius, kurie padeda keisti įsitikinimus ar paleisti senas emocijas. Visą laiką išlieki sąmoningas ir valdai procesą.

Kaip pasiruošti?
Svarbiausia – atvirumas ir pasitikėjimas. Nereikia specialaus pasiruošimo, tik ramios erdvės ir noro pažinti savo vidinį pasaulį.

Ko tikėtis po sesijos?
Dauguma žmonių patiria ramybės jausmą, sumažėjusią įtampą, daugiau aiškumo ir stipresnį pasitikėjimą savimi. Kartais pokyčiai jaučiami iš karto, kartais – palaipsniui.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitai:  „Hipnozė atima valią, o žmogus tampa marionete.“
                  „Hipnozė skirta tik šou, o ne rimtai terapijai.“
                  „Galiu pasilikti ‘įstrigęs’ hipnozėje.“

✅ Tiesa: – Klientas išlieka visiškai sąmoningas ir pats kontroliuoja procesą.
                 – Hipnoterapija yra pripažinta ir plačiai taikoma psichologijoje.
                 – Transo būsena yra natūrali – kiekvienas ją patiriame kasdien (pvz., užsisvajoję).

Regresinė hipnozė

Kas tai ir kam skirta?
Regresinė hipnozė – tai metodas, padedantis sugrįžti į ankstesnius gyvenimo momentus (dažniausiai vaikystės ar ankstesnes svarbias patirtis) ir iš naujo juos perdirbti. Tavo kūnas ir pasąmonė saugo atsiminimus, kurie kartais trukdo judėti pirmyn.

Kaip vyksta procesas?
Atsipalaidavusioje būsenoje iškyla prisiminimai, kurie yra svarbūs Tavo klausimui. Aš padedu juos tyrinėti, paleisti emocinę įtampą ir atrasti naują požiūrį. Procesas visada vyksta tiek, kiek esi pasiruošęs.

Kaip pasiruošti?
Pakanka atvirumo ir pasitikėjimo. Nereikia jokių specialių pasiruošimų.

Ko tikėtis po sesijos?
Dažnai žmogus jaučia palengvėjimą, daugiau aiškumo, kodėl kartojasi tam tikri gyvenimo scenarijai. Atsiranda galimybė keisti ilgai nešiojamus įsitikinimus.

Mitai ir tiesa:

❌ Mitas: „Regresija yra pavojinga, nes galiu prisiminti per daug.“
                 „Tai magija ar mistika.“
                 „Visi prisiminimai yra tikslūs kaip filme.“

✅ Tiesa: – Procesas vyksta saugiai, tik tiek, kiek žmogus pasiruošęs.
                 – Regresija yra psichoterapinis metodas, naudojamas pasaulyje daugelio specialistų.
                 – Prisiminimai nebūtinai pažodiniai – svarbiausia, kokią emocinę prasmę jie atneša.

Neuroedukacija

Kas tai ir kam skirta?

Lietuvoje plėtojama tarpdisciplinė praktika (neuromokslas + psichologija + edukacija + meno terapijos elementai), jungianti neuromokslą, psichologiją ir meno terapijos elementus, orientuota į savistabą ir emocijų raišką per vizualumą ir refleksiją.
Ji padeda žmogui per piešinį, spalvas ir refleksiją pažinti pasąmonę, atpažinti jausmus ir paleisti ribojančius įsitikinimus.

Kada naudinga?

Kai sunku suprasti save, kartojasi tie patys scenarijai santykiuose ar gyvenime, jauti įtampą, užspaustas emocijas arba ieškai daugiau kūrybiškumo ir sąmoningumo.

Kaip vyksta procesas?

Atliekamas spontaniškas piešinys, kuris tampa vidinio pasaulio atspindžiu. Vėliau jis analizuojamas, atliekamos refleksinės užduotys, įžvalgų įvardijimas. Svarbiausia – ne meninis rezultatas, o atradimai apie save.

Kaip pasiruošti?

Nereikia mokėti piešti. Užtenka popieriaus, spalvų ir atvirumo procesui.

Ko tikėtis po sesijos?

Aiškesnio savęs supratimo, emocijų paleidimo, naujo požiūrio į situacijas, kūrybinės energijos ir palengvėjimo.

Mitai ir tiesa:

❌ Mitai:  „Tai tik piešimo užsiėmimas.“
                  „Tinka tik menininkams.“
                  „Reikia mokėti gražiai piešti.“

✅ Tiesa: – Neuroedukacija yra moksliškai pagrįsta metodika.
                 – Ji tinka kiekvienam, nepriklausomai nuo patirties ar kūrybiškumo.
                 – Vertė slypi procese ir atrastose įžvalgose, o ne piešinio estetikoje.

Schemų terapija

Kas tai ir kam skirta?
Schemos terapija – integruotas terapijos metodas, jungiantis KET, geštaltą, psichoanalizę. Tai giluminis metodas, padedantis pakeisti vaikystėje susiformavusias emocines schemas. Tai veikimo modeliai, kaip mes matome save ir kitus, kurie kartais riboja gyvenimą.

Kaip vyksta procesas?
Dirbame su vidiniu vaiku, vidiniais „tėvais“ ir įsisenėjusiais modeliais. Tyrinėjame, kaip jie pasireiškia santykiuose, emocijose ir sprendimuose.

Kaip pasiruošti?
Svarbiausia – pasiruošimas ilgesniam procesui ir noras giliau pažinti save.

Ko tikėtis po sesijos?
Giluminio pokyčio – daugiau savivertės, stipresnių santykių, gebėjimo išlaisvinti senas žaizdas.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas:  „Schemos yra nekintamos.“
                  „Tai labai sudėtinga terapija, suprantama tik specialistams.“
                 „Ji tinka tik labai sunkiems atvejams.“

✅ Tiesa: – Schemas galima transformuoti.
                 – Terapija yra suprantama ir prieinama klientui – procesas aiškinamas paprastai.
                 – Ji veiksminga tiek esant rimtesniems sunkumams, tiek norint pagerinti kasdienius santykius.

Neurolingvistinis programavimas (NLP)

Kas tai ir kam skirta?
NLP padeda suprasti, kaip mūsų mintys, žodžiai ir įpročiai kuria kasdienę patirtį. Kartais įstringame tame pačiame mąstymo ar elgesio rate, o šis metodas padeda jį pakeisti – atrasti kitokį požiūrį, naują reakciją ar laisvą pasirinkimą.

Kaip vyksta procesas?
Naudoju paprastas praktikas, kurios padeda pažvelgti į situaciją naujai. Tai gali būti vidinio vaizdinio pakeitimas, naujo sakinio ar jausmo atradimas. Pokyčiai dažnai jaučiami iš karto – atsiranda lengvumo, aiškumo ir daugiau galimybių pasirinkti, kaip nori elgtis ar jaustis.

Kaip pasiruošti?
Užtenka turėti klausimą ar situaciją, kurią nori spręsti. Jokio papildomo pasirengimo nereikia.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitai:  „NLP yra manipuliacija.“
                  „Tai tik trumpalaikiai triukai.“
                  „Jei netiki, tai neveiks.“

✅ Tiesa: – NLP yra priemonė žmogui atrasti daugiau pasirinkimų.
                 – Pokyčiai išlieka, kai nauji įpročiai pritaikomi gyvenime.
                 – Technikos remiasi mūsų psichikos veikimo principais.

Metaforinės asociatyvinės kortelės

Kas tai ir kam skirta?
Tai psichologinis įrankis, padedantis atverti pasąmonę per paveikslėlius ir asociacijas. Kortelės padeda atrasti atsakymus į klausimus, kuriuos ne visada įmanoma išreikšti žodžiais.

Kaip vyksta procesas?
Pasirinkus kortelę, tyrinėjame, kokias mintis, jausmus ar prisiminimus ji Tau sukelia. Asociacijos atskleidžia tai, ką sąmonė dažnai slepia.

Kaip pasiruošti?
Pakanka atvirumo ir smalsumo.

Ko tikėtis po sesijos?
Netikėtų įžvalgų, naujų požiūrio kampų, giliau suprasti save.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas: „Tai būrimas ar magija.“
                 „Kortelės ‘pasako ateitį’.“
                „Tai tik smagus žaidimas.“

✅ Tiesa: – Tai psichologinis metodas, paremtas projekcija.
                 – Kortelės padeda pamatyti, ką žmogus jau turi viduje.
                 – Jos gali atverti labai rimtus ir svarbius atsakymus.

Vaizdinių terapija

Kas tai ir kam skirta?
Vaizdiniai ir metaforos – tai tiesioginis kelias į pasąmonę. Kai žodžių neužtenka, vaizdai padeda suprasti emocijas ir jas paleisti.

Kaip vyksta procesas?
Sesijoje kviečiu naudoti vaizduotę – kurti simbolius, metaforas ar piešinius. Kartu tyrinėjame, ką šie vaizdiniai reiškia Tau asmeniškai.

Kaip pasiruošti?
Nereikia meninių gebėjimų – pakanka atvirumo savo vaizduotei.

Ko tikėtis po sesijos?
Netikėtų atradimų, emocijų paleidimo, kūrybinio įkvėpimo. Dažnai išryškėja tai, ko sąmoningai nepastebėjai.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas: „Tai tik fantazijos be jokios prasmės.“
                 „Ši terapija skirta tik menininkams.“
                 „Vaizdiniai nieko nepasako apie tikrą situaciją.“

✅ Tiesa: – Vaizduotė atskleidžia giliausius psichikos procesus.
                 – Ji tinka visiems – net tiems, kurie sako „aš neturiu fantazijos“.
                 – Per simbolius atsiveria labai tikros emocijos ir įžvalgos.

Meditacija

Kas tai ir kam skirta?
Meditacija – tai praktika, mokanti nuraminti protą ir sugrįžti į dabartį. Ji padeda mažinti stresą, stiprina susitelkimą ir ryšį su savimi.

Kaip vyksta procesas?
Meditacija gali būti vedama – per balsą, kvėpavimą ar vizualizaciją – arba tyli, kai tiesiog stebi savo kvėpavimą ir pojūčius.

Kaip pasiruošti?
Svarbiausia – rami aplinka, patogi poza ir atviras nusiteikimas.

Ko tikėtis po sesijos?
Ramumo, aiškumo, lengvesnio buvimo čia ir dabar. Ilgainiui – didesnio emocinio stabilumo.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas: „Medituoti gali tik dvasingi žmonės.“
                 „Reikia sėdėti valandų valandas.“
                 „Meditacija išjungia mintis.“

✅ Tiesa: – Medituoti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo patirties.
                 – Net kelios minutės duoda efektą.
                 – Mintys niekur nedingsta – bet išmoksti jas stebėti be įtampos.

Kvėpavimo terapija

Kas tai ir kam skirta?
Kvėpavimas yra tiesioginis kelias į nervų sistemą ir emocijas. Sąmoningai kvėpuodamas žmogus gali paleisti įtampą, užspaustas emocijas ir atkurti energiją.

Kaip vyksta procesas?
Naudoju įvairias kvėpavimo technikas – nuo švelnių raminančių iki gilesnių transformuojančių. Kvėpuojant gali kilti emocijos, kūno pojūčiai, įžvalgos.

Kaip pasiruošti?
Patogi apranga, pasiruošimas būti su savo kūnu ir leisti sau jausti.

Ko tikėtis po sesijos?
Daugiau lengvumo, energijos, kartais emocinio išlaisvinimo.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitai: „Kvėpavimo pratimai pavojingi.“
                  „Tai tiesiog sportas, nieko bendra neturi su psichologija.“
                  „Kvėpavimas nesprendžia emocijų.“

✅ Tiesa: – Profesionaliai vedamos praktikos yra saugios.
                 – Kvėpavimas tiesiogiai veikia nervų sistemą.
                 – Dažnai gali išlaisvinti emocijas taip, kai nepavyksta vien per žodžius.

Fraktalinis piešimas

Kas tai ir kam skirta?
Fraktalinis piešimas – tai psichologinis–meniniai praktika, sukurta psichologės Tanzilios Polujahtovos. Tai metodas, padedantis per spalvas ir spontanišką piešimą atspindėti vidinę žmogaus būseną. Piešinys tampa savotišku „vidinės energetikos atspaudu“.

Kaip vyksta procesas?
– Užmerktomis akimis ant lapo brėžiamos atsitiktinės linijos (tarsi „energetinis tinklas“).
– Vėliau linijomis susiformavusios formos spalvinamos pagal intuiciją.
– Piešinys analizuojamas, o spalvų ir formų transformacija padeda keisti emocinę būseną.

Kaip pasiruošti?
Nereikia mokėti piešti ar turėti meninių įgūdžių. Pakanka popieriaus, pieštukų ar flomasterių ir noro atsiverti procesui.

Ko tikėtis po sesijos?
– Atsipalaidavimo, vidinės būsenos pažinimo.
– Galimybės paleisti įtampą.
– Kūrybinio įkvėpimo.

Mitai ir tiesa:
❌ Mitas: „Tai tik vaikų žaidimas.“
                  „Svarbiausia, kad piešinys būtų gražus.“
                 „Tai tas pats, kas neurografika.“

✅ Tiesa: – Piešimas yra rimtas pasąmonės diagnostikos ir terapijos įrankis.
                 – Rezultato estetika visiškai nesvarbi – svarbus procesas.
                 – Fraktalinis piešimas ir neurografika yra du visiškai skirtingi metodai.